Shėnimi i Fundit - padukėshėm
Shėnimet shikohen vetėm nga Anėtarėt.
Lajmet

Veriu LajmePOLITIKAFjalimi i Donika Gėrvallės nė KS tė KB   
Fjalimi i Donika Gėrvallės nė KS tė KB

Fjalimi i plotė i Ministres sė Punėve tė Jashtme dhe Diasporės, znj. Donika Gėrvalla, nė mbledhjen e 13 Prillit tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara :


I nderuar, z. President i Kėshillit tė Sigurimit tė KB,
I nderuar, Pėrfaqėsuesi Special, z. TANIN
Tė nderuar anėtarė, tė nderuar kolegė,
Periudha e raportit aktual tė UNMIK-ut pėrfundoi vetėm njė javė para se Kuvendi i ri tė zgjidhte qeverinė e re te Republikės sė Kosovės pas zgjedhjeve historike.
Pėr herė tė parė, nė vendet e Ballkanit deri mė tani, shumica e popullit votoi pėr t'u ēliruar nga korrupsioni dhe krimi.
Republika e Kosovės po hyn nė njė epokė tė re. Ne jemi nė njė rrugėtim pėr tė pėrmbushur vullnetin dhe kėrkesėn e popullit tonė; pėrkatėsisht ta bėjmė vendin tonė tė ri anėtar tė plotė dhe tė respektuar tė familjes sė kombeve, ku zotėron sundimi i ligjit, demokracia dhe mundėsia e barabartė pėr tė gjithė.
Si Ministre e Jashtme dhe Zėvendės Kryeministre e Republikės sė Kosovės, shfrytėzoj rastin, qė t'ju drejtohem me shumė sinqeritet.
Do t’i referohem detajeve tė raportit pak mė pas, por si fillim ėshte e rėndėsishme tė kuptojmė cilėsitė e reja tė kėsaj qeverie dhe qasjen e saj.
Ėshtė e qartė se Kosova, si gjithė vendet e tjera, ende po lufton me pandeminė. Kėtu do tė doja tė falenderoja miqtė dhe partnerėt tanė, qė po na ndihmojnė pėr tė siguruar vaksinat pėr Kosovėn.
Por, nė tė njėjtėn kohė jemi duke pėrgatitur masat vėnė nė jetė kėtė epokė tė re. Kemi tė bėjmė me njė gamė tė gjerė tė ēėshtjeve, lėnien prapa tė njė epoke tė korruptuar dhe transformimin nė njė shtet me sundim tė vėrtetė tė ligjit.
Ēėshtjet e ngutshme fillojnė me reformat nė drejtėsi dhe vazhdojnė me investimet si dhe krijimin e vendeve tė punės - investimet e huaja dhe sundimin e ligjit nė vend tė korrupsionit; tė gjitha kėto nė njė vend me popullsi tė re, vitale dhe me vėshtrim nga Evropa.
Pėr shumė vite kemi luftuar pėr kėto ndryshime, brenda partive, nė OJQ ose si qytetarė.
Tani njerėzit na kanė besuar kėtė ndryshim historik, dhe ne jemi tė pėrkushtuar qė ta vėmė nė jetė.
Kosova vazhdon tė jetė e pėrkushtuar nė rrugėn e integrimit nė Bashkimin Evropian dhe NATO – gjė qė mund ta kuptoni fare thjesht edhe nga flamujt, qė gjenden prapa meje. Pėr shumė ky ėshtė gėzim i madh, e pėr disa shqetėsim.
Ne po mundohemi gjithashtu, qė nė njė moment tė caktuar nė tė ardhmen, tė bėhemi edhe anėtarė tė Kombeve tė Bashkuara.
Ne po i shtrijmė dorėn tė gjithėve me mirėbesim, pasi tė gjithė jemi tė lidhur sė bashku nė njė fat tė pėrbashkėt nė planetin tonė tė vogėl dhe tė brishtė.
Me trashėgiminė tonė kulturore prej mė shumė se 3000-vjeēare, sė bashku me Grekėt jemi njė nga dy kulturat mė tė lashta nė Evropė.
Vendi ynė i vogėl, por shumė i veēantė, nuk ka frikė. Pėrkundrazi, jemi tė gatshėm qė tė hyjmė nė diskutime substanciale dhe serioze edhe me ata qė janė pėrgjegjės pėr shumicėn e konflikteve nė dekadat e fundit, e edhe pėr gjenocidin nė Bosnjė dhe Kosovė.
Nė kėtė qeveri tė re tė Republikės sė Kosovės do tė gjeni njerėz tė guximshėm, mendjehapur dhe me pėrvojė ndėrkombėtare, tė cilėt nuk i shmangen as edhe trajtimit tė ēėshtjeve tė dhimbshme pėr tė gjetur njė zgjidhje.
Ne jemi tė hapur, jemi krenarė dhe nuk kemi frikė nga asgjė dhe askush.
Ne jemi pro pajtimit, megjithėse kemi shumė njerėz, qė kanė histori tė tmerrshme me Serbinė.
Kryeministri i Republikės sė Kosovės ėshtė gjykuar si student nė njė gjykim, qė ishte shfaqje politike e orkestruar nga regjimi autoritar serb dhe mė pas ėshtė keqtrajtuar rėndė nė burg pėr mė shumė se dy vite.
Nėnkryetarja e sapo zgjedhur e Kuvendit tė Kosovės i ka mbijetuar, kur ishte vetėm 13 vjeēare, masakrės sė forcave serbe kundėr civilėve, ku nėna e saj, gjyshja, dy vėllezėrit mė tė vegjėl dhe tė afėrmit e tjerė tė familjes kishin mbetur tė vrarė. Ajo vajzė e pafajshme ishte gjetur me 16 plagė dhe mezi mbijetoi.
Njė nga anėtarėt e rinj tė kuvendit tonė, me mė sė shumti vota nga populli, ėshtė pėrdhunuar nga ushtarėt serbė kur ishte vetėm 16 vjeēe. Ajo mori guximin qė tė tejkalojė barrėn e dhimbshme tė tė folurit nė publik pėr kėto krime. Ajo u jep zė tė gjithė 20,000 viktimave tė pėrdhunimit dhe admirohet gjerėsisht pėr bartjen e kėsaj barre. Deri mė tani, asnjė nga pėrdhunuesit serbė nuk ėshtė mbajtur pėrgjegjės pėr tė gjitha kėto raste.
Raporti aktual i UNMIK-ut, diku nga fundi, prek njė temė e cila renditet nė mesin e pesė prioriteteve kryesore nė vendin tonė.
Tė gjithė kėtu kanė njė nėnė - kolegu im amerikan, homologu im serb, kolegu im norvegjez, homologu im rus, pra tė gjithė. Unė jam vetė nėnė dhe atė nėnė krenare.
Nuk ka asgjė, nė kuptimin e plotė tė fjalės, asgjė mbi kėtė tokė, qė ėshtė mė e dhimbshme, mė e tmerrshme dhe mė e papėrballueshme sesa humbja e fėmijės.
Unė do t'ju ftoja tė lexoni dhe tė dėgjoni grupin e nėnave, qė quhet "Nėnat e Gjakovės".
Kėto gra tė guximshme, qė kanė humbur fėmijėt e tyre tė pafajshėm nga njė fushatė e pamėshirshme dhe vrasėse e regjimit serb, janė tejet tė pikėlluara dhe kanė dhimbje. Megjithatė, qė prej shumė vitesh, ato qėndrojnė kokėlartė dhe nuk dorėzohen.
Vazhdimisht ato kėrkojnė vetėm t`ju tregohet se ku janė fėmijėt e tyre, e asgjė mė shumė. Ato janė tė vetėdijshme se duhet tė presin edhe mė tė keqen.
Nuk do tė duhej tė kthehej nė problem, qė t'ju tregohet kėtyre nėnave se ku janė varrosur fėmijėt e tyre pasi ishin vrarė.
Prandaj pyetja jonė ėshtė: Pse Serbia duket e paaftė tė tregojė ndjeshmėri ndaj kėtyre nėnave, qė kėrkojnė trupat e fėmijėve tė tyre?
Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet: Kėtu nuk po flasim pėr ngjarje tė shekullit tė 19-tė.
Nuk po flasim pėr krimet brutale, tė egra dhe tė papėrshkrueshme tė kryera gjatė Luftės sė Parė botėrore ose Luftės sė Dytė botėrore nė Ballkan, Evropė dhe nė shumė vende tė tjera tė globit.
Kėtu po flasim pėr njė kujtesė tė gjallė. Viktimat, qė kanė mbijetuar, shumica janė ende gjallė.
Gjithashtu, shumica e atyre qė kanė kryer kėto krime tė papėrshkrueshme, tė cilėt shkaktuan mė shumė se 15,000 vdekje pėr vetėm disa muaj nė vendin tonė tė vogėl, janė ende gjallė. Ata e shijojnė jetėn e tyre nė Serbi dhe gjetiu, e shpesh madje pėrgėzohen pėr kėto masakra.
Pėr ta vendosur kėtė dimension nė perspektivė, imagjinoni kėto shifra pėr vendet tuaja.
Kėto viktima do tė ishin mė shumė se 1,2 milion rusė tė vrarė nė Rusi nė vetėm njė vit. Do tė thoshte 2,6 milion Amerikanė tė vrarė nė Amerikė brenda njė viti. Do tė thotė mė shumė se 11,6 milion kinezė tė vrarė nė Kinė nė vetėm njė vit.
Bota ėshtė duke e parė qė vetėm disa nga kėta kriminelė lufte po gjykohen dhe nė shumicėn e rasteve nė gjykime qė mė shumė janė shfaqje ku ata pastrohen nga ēfarėdolloj faji.
Serbia i bėn tė gjitha kėto. Ajo madje nuk pranon, qė krimet mė tė mėdha kundėr njerėzimit nė tokėn evropiane, pas Gjermanisė naziste, janė kryer nė emėr tė Serbisė sė Madhe nė dekadat e fundit.
Udhėheqėsit serbė madje i lavdėrojnė kriminelėt e luftės dhe akoma refuzojnė tė bashkėpunojnė plotėsisht me institucionet ndėrkombėtare tė Kombeve tė bashkuara – madje, kriminelė tė dyshuar tė luftės, ulen nė parlamentin e tyre.
Tė gjitha kėto shkelje eklatante tė normave mė themelore tė Kombeve tė Bashkuara - dhe pėr mė tepėr: tė njerėzimit - nuk janė diēka ku mund tė thuash: ”Thjesht kapėrcejini".
Kėtu kemi tė bėjmė me vlerat themelore tė njerėzimit, kemi tė bėjmė me vendin tonė i cili kurrė, asnjėherė, nuk do tė jetė nėn kontrollin dhe komandėn e atyre qė i kanė kryer kėto masakra dhe qė nuk i pranojnė kėto.
Serbia duhet ta dijė dhe tė pranojė se do t’i duhet tė paguajė ēmimin e mizorive tė saj vrastare.
Serbia duhet tė pėrballet me tė kaluarėn e saj, tė ēlirohet nga rrėnjėt e saj gjenocidale dhe tė pėrpiqet tė bėhet njė vend evropian, me tė vėrtetė i civilizuar.
Serbia ishte mbyllur nė tė kaluarėn – nė njė tė kaluar tė errėt. Ishte mendėsia mesjetare, duke qėndruar nė errėsirė dhe nė tė kaluarėn, brenda elitave serbe, qė edhe e ka shtyrė Serbinė drejt racizmit, dhe nė fund fashizmit dhe gjenocidit nė vitet 1990.
Vetėm 80 vjet mė parė, Gjermania naziste kishte filluar bombardimin e Beogradit dhe kishte bėrė gjenocid ndaj serbėve, hebrenjve dhe tė tjerėve, pėrfshirė kėtu edhe popullin shqiptar, qė u ngrit kundėr fashizmit.
Mė lejoni tė pyes sinqerisht: Ēfarė ėshtė ajo qė i shtyn viktimat e gjenocidit dhe fashizmit, qė edhe vetė tė bėjnė gjenocid, tė pėrfundojnė nė fashizėm dhe nė fund tė mos pėrballen me pėrgjegjėsitė pas kėsaj?
Ne jemi tė bindur: Sapo Serbia tė njohė faktet dhe nėse adreson historinė e saj tė rrezikshme tė agresionit dhe destabilizimit tė rajonit, nėse ndėrpret ndėrhyrjet agresive nė vendet e saj fqinje, nga Bosnja nė Mal tė Zi e nė Kosovė, ajo ka potencialin tė normalizojė sjelljen e saj dhe tė bėhet njė vend normal, tė cilin fqinjėt e saj nuk do tė kenė nevojė ta konsiderojnė si bombė tė kurdisur. Sapo Serbia ta arrijė kėtė, ajo do tė shndėrrohet, nga tė qenit kėrcėnimi mė i madh pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon, nė njė partner ndoshta tė ndėrlikuar, por jo mė tė rrezikshėm.
Ne, si vend fqinj, jemi tė interesuar pėr normalizimin e marrėdhėnieve me Serbinė. Ne jemi tė interesuar pėr njė Serbi me mendėsi evropiane, jo tė prapambetur. Ne jemi tė interesuar pėr njė dialog tė hapur pėr tė kaluarėn tonė tė pėrbashkėt dhe shpresojmė edhe pėr tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt.
Zonja dhe zotėrinj, ne jemi njė vend i vogėl, por shumė i veēantė. Ne jemi tė vegjėl, por qėndrojmė kokėlartė. Ne kemi shumė miq tė besueshėm dhe jemi vetė tė besueshėm.
Babai im, njė disident, njė intelektual, njė shkrimtar, njė muzikant dhe njė gazetar, ėshtė vrarė nga regjimi i Beogradit, madje edhe nė tokė tė huaj, nė Gjermani, ku ne kishim ikur nga brutaliteti i atij regjimi tė Beogradit.
Unė u them fėmijėve tė mi se nuk ka tė bėjė me serbėt nė pėrgjithėsi, dhe se duhet bėrė dallimi.
Por, mbi tė gjitha, Serbia duhet ta bėjė kėtė dallim. Ajo duhet tė identifikojė kriminelėt e luftės, t’i sjellė para drejtėsisė, tė bashkėpunojė med Kombet e Bashkuara dhe me ne pėr tė gjetur varrezat masive tė atyre qė akoma janė tė pagjetur, tė luftojė fashizmin nė Serbi, tė ndėrpresė lojrat, tė vijė nė tavolinėn e bisedimeve dhe tė flasė me seriozitet.
Vetėm atėherė do tė mund tė gjejmė njė zgjidhje historike, jo vetėm pėr problemet tona bilaterale, por me qėllim tė njė pajtimi tė pėrgjithshėm nė Ballkan.
Bota e di, madje shumica e kundėrshtarėve dinė: Pavarėsia e Republikės sė Kosovės ėshtė njė punė e mbaruar.
Sa mė parė qė Serbia ta pranjė realitetin, aq mė shpejt mund tė kalojė nga e kaluara e errėt nė njė tė ardhme tė ndritur.
Ne nga ana jonė qėndrojmė tė hapur, pavarėsisht tė gjitha dėmeve qė Serbia i ka shkaktuar popullit tonė, pėr tė zgjatur dorėn, pėr tė biseduar dhe pėr tė njohur njėri-tjetrin.
Le tė fillojmė njė epokė tė re.


Nga Deēani, Shtunė, 17 Prill 2021 19:14, Komentet(0)
Komentet


MKPNews ©2003-2008 mkportal.it
 


MKPortal C1.2 rc2 ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.44995 sekonda me 32 query